Didysis Šeštadienis ir lietuvių papročiai [2]
Paskelbta: 2010 m. balandžio 3 d., 15:28
Komentarų: 2 (Skaityti komentarus)
Didįjį Šeštadienį bažnyčia kartu su Marija laukia Viešpaties prisikėlimo. Didįjį šeštadienį bažnyčios šventoriuje šventinama ugnis, o bažnyčioje – vanduo. Šventintą ugnį ir vandenį vaikai ir paaugliai turėdavo pargabenti į savo namus. Dažniausiai ugnį nešdavo šventoriaus lauže uždegtą beržinę pintį, kurią pririšdavo prie vielos. Niekas neidavo šventos ugnies skolintis iš kaimynų, nes bijodavo, kad savo namams perkūno rūstybės neužtrauktų.
Krosnys namuose ugniai priimti jau būdavo paruoštos namų šeimininkės: ji užgesindavo senąją ugnį, iššluodavo krosnį ir prikrauta naujų malkų. Ugnį peržegnodavo ir užkurdavo šeimos židinį. Ant šventintos ugnies virdavo kiaušinius bei ruošė velykinius valgius.
Šventintą vandenį nešdavo ąsočiuose arba mediniuose indeliuose. Buvo paprotys skubėti pasisemti šventinto vandens, nes buvo tikima, kad tas, kuris pirmas pasisems, tas tais metais greičiau apsidirbs ir bus laimingas. Parneštą vandenį dėdavo pagarbioje vietoje, dažnai ant lentynėlės prie šventų paveikslų. Šiuo vandeniu šlakstydavo kambarius, Velykinį stalą, kiemą, tvartą, kad Dievas saugotų namus nuo perkūnijos ir kitokių nelaimių ir kad būtų geras derlius.























