Erkė — mažutis, tačiau labai daug bėdos galintis pridaryti padarėlis, kuris tyko savo aukų žolėse. Erkės neturi akių, o aukas atskiria pagal kvapą ir skleidžiamą kūno šilumą. Dažniausiai šie padarai įsisiurbia į tą žmogaus kūno vietą, kurioje daug kraujagyslių.   

Kad išvykos į gamtą, o ypač į mišką, nesibaigtų nemaloniai, pasinaudokite tam tikrais patarimais: 

Kelnių galus sukiškite į batus. Kojų oda, ypač ties kelių linkiais, erkių delikatesas.

Kruopščiai užsekite visas striukės sagas, galvą apsirišk skarele, kad uždengtumėte kaklą (erkiės labai mėgsta vietą virš sprando, kur tvinksi pulsas). Jokių didelių iškirpčių ir mini sijonėlių!

Nesėskite ant žolės. Būtinai turėkite ką pasitiesti ir geriausia vieta tam - pušyno smėlyne.

Erkės įsisiurbia be skausmo, todėl išeidami iš rizikos zonos stropiai apžiūrėkite tiek save, tiek savo draugus. Be to, erkėms reikia šiek tiek laiko odai prakirsti, todėl yra šansas pagauti erkę dar neįsisiurbusią. 

Jei vis dėlto radote erkę jau įsisiurbusią, atsargiai ištraukite ją pincetu. Įkandimo vietą rekomenduojama patepti jodu arba nuplauti vandenilio peroksidu.

O geriausia apsauga nuo erkių – skiepas. Tuomet galėsite būti užtikrinti, jog erkės įkandimas nesukels jums komplikacijų, tokių kaip Laimo liga ar erkinis encefalitas.