Velykų tradicijos [1]
Paskelbta: 2010 m. balandžio 3 d., 16:47
Komentarų: 1 (Skaityti komentarus)
Išaušus Velykų rytui, valgiai būdavo nešami į bažnyčią, kad juos pašventintų. Dažniausiai šventindavo margučius, druską, duoną, pyragą, mėsas, sviestą, sūrį. Pašventintą maistą nešdavosi namo, kad pirmasis kąsnis Velykų dieną būtų pašventintas. Išėję iš bažnyčios giminės, kaimynai ir pažįstami sveikindavo vieni kitus, linkėdavo gerų metų, stiprios sveikatos, laimės šeimoje, tačiau tai netrukdavo ilgai. Visi nepaprastai skubėdavo namo, nes kas pirmas sugrįš į namus, tam sparčiau seksis visus vasaros darbus nudirbti. Jei neskubėsi Velykų rytą, tai visus metus vaikščiosi apsnūdęs, taip manė senovės lietuviai.
Prieš pradedant valgyti Velykinį maistą visi paimdavo po margutį, tik nesutrūkusį, ir mušdavo margutį su kitais šeimos nariais. Kas sudaužydavo, tam ir margutis atitekdavo bei tapdavo nugalėtoju. Apdužusių kaiušinių nevalgydavo, nes esą kas suvalgys sutrūkusį margutį, tas visus metus bus lepšis.
Visiems papusryčiavus, vyresnieji paprastai eidavo miegoti. Svečiuotis pirmąją Velykų dieną nepriimta.
Vaikams Velykų rytą labiausiai rūpėjo kuo anksčiau atsikelti, nes jie skubėdavo ieškoti Velykės dovanėlių. Paruoštose vietose vaikai dažniausiai rasdavo po du margučius, kartais įdėtus į klumpes, o kartais ir lovoje prie pagalvės. Bet ne visiems būdavo įdėta vienodai: geresniems – daugiau, blogiems – mažiau, o kiti ir visai nerasdavo. Be margučių vaikai dar rasdavo iš pyrago keptą zuikutį ar arkliuką.





















