Krūties vėžys yra dažniausia moterų onkologinė liga pasaulyje. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, 2008 m. buvo nustatyta 1 384 155 naujų krūties vėžio atvejų pasaulyje. Tai sudaro net 22,9 proc. visų naujų vėžio atvejų. Remiantis Vilniaus universiteto Onkologijos instituto vėžio registro duomenimis, iš visų 2009 m. diagnozuotų piktybinių navikų atvejų 18 proc. moterų diagnozuotas krūties vėžys. 

Statistika liūdinanti, bet tyrimais įrodyta, kad net 30 proc. moterų mirčių galima išvengti. Kuo anksčiau nustatoma liga, tuo didesnė tikimybė pasveikti. Jei liga diagnozuojama I stadijoje, išgyvenamumas siekia net 95 proc., II stadijoje – 85 proc., III – 50 proc., IV – 18 proc. 

Kokie yra krūties vėžio rizikos faktoriai?

Krūties vėžiu dažniausiai suserga 55-65 metų moterys, kai nuslopus kiaušidžių veiklai ir prasidėjus menopauzei krūtys tampa itin jautrios hormonų pokyčiams. Šios ligos priežastys nėra iki galo aiškios, bet yra žinomi kai kurie veiksniai, didinantys krūties vėžio riziką:

◦ negimdyvinis arba vėlyvas gimdymas (po 30 m.), abortai;

◦ ankstyva menstruacijų ciklo pradžia (iki 12 m.), vėlyva menopauzė (po 55 m.);

◦ kontraceptinių priemonių vartojimas ilgiau nei 10 m.;

◦ antsvoris ir ilgiau nei 5 metus trunkanti pakaitinė hormonų terapija esant menopauzei;

◦ 3 ir daugiau vėžio atvejų tarp artimiausių giminaičių.

Ką apie krūties vėžį turėtų žinoti kiekviena moteris?

Kiekviena moteris geriausiai žino, kokios yra jos krūtys, todėl ji pati gali pastebėti pokyčius. Krūtų savityra turėtų būti kiekvienos moters įprotis. Jas reikėtų apžiūrėti kiekvieną mėnesį pirmomis dienomis po menstruacijų, ar tą pačią kiekvieno mėnesio dieną menopauzės metu. Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Vėžio informacijos centras rekomenduojama krūtis apžiūrėti laikantis šių taisyklių:

1 žingsnis. Atsigulkite ir pakiškite sulenktą per alkūnę kairiąją ranką po galva. Dešiniosios rankos trijų pirštų pagalvėlėmis sukdamos mažyčius ratukus eikite dideliais ratais aplink kairiąją krūtį link spenelio spausdamos ją taip, kad pajustumėte vidinę krūties sandarą. Paskui panašiai kairiąja ranka apčiuopkite dešiniąją krūtį.

2 žingsnis. Atsistokite prieš veidrodį, rankas padėkite ant klubų. Veidrodyje stebėkite, ar krūtys vienodo dydžio ir formos, ar nėra matomų odos pakitimų, ar abu speneliai vienodi. 

3 žingsnis. Stovėdama pakelkite vieną ranką, kita ranka apčiuopkite pažastį stebėdamos, ar nepajusite mazgo pažastyje. Paskui pakelkite kitą ranką ir apčiuopkite kitą pažastį.

4 žingsnis. Suimkite krūties spenelį nykščiu ir rodomuoju pirštu ir keletą spustelėkite, stebėdami, ar nepasirodys išskyrų.

Patariama krūtis tikrintis prausiantis duše, kai kūnas išmuiluotas – pirštams lengvai slystant nesunku pajusti menkiausius vidinius krūties pakitimus.

Be to, merginoms nuo 16 metų ginekologas dukart per metus turi patikrinti krūtis, o bendrosios praktikos gydytojas turi apčiuopa tikrinti krūtis kasmet moterims nuo 20 metų. Gydytojas gali apčiuopti 0,8 cm mazgelį, bei įvertinti kitus krūtų pokyčius. 

Turint nusiskundimų ar priklausant rizikos grupei, siuntimą atlikti tyrimą echoskopu duoda bendrosios praktikos gydytojas arba ginekologas. Echoskopu su specialiu linijiniu davikliu tiriamos įvairaus amžiaus moterys, tačiau šis tyrimas itin informatyvus tiriant moteris, kurių krūtyse vyrauja liaukinis audinys. Moterims iki 40 m. paprastai skiriamas krūtų tyrimas echoskopu.

Pirmąjį mamografijos tyrimą rekomenduojama atlikti, kai moteriai sukanka 40 m. Kartoti jį reikia kas dvejus metus. Šio amžiaus moterims liaukinį audinį krūtyse paprastai pradeda keisti riebalinis, todėl šis tyrimas leidžia pastebėti pokyčius krūtyse ir net kelių milimetrų dydžio mazgelius, kuriuos apčiuopti būtų įmanoma tik po 1,5 - 2 metų. Įrodyta, kad mamografija padeda aptikti 85 – 90 proc. navikų. 

Moterims nuo 50 iki 69 m., įgyvendinant atrankinę mamografijos programą, kas dvejus metus šis tyrimas yra atliekamas nemokamai. Jei pagal amžiaus grupę Jums priklauso nemokamas tyrimas arba nuo paskutinio tyrimo praėjo 2 metai, kreipkitės į savo bendrosios praktikos gydytoją.

Nebūkime abejingos sau, saugokime savo sveikatą!

Parengė:
Vilniaus visuomenės sveikatos biuro
Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė
Erika Indriulytė