Specialistai įspėja, vienas pagrindinių veiksnių, galinčių paskatinti klastingos ligos - melanomos - atsiradimą yra nesaikingas deginimasis saulėje.

Kaip praneša Sveikatos apsaugos ministerija, vien Lietuvoje kasmet nustatoma apie 200 naujų susirgimų melanoma, du trečdaliai iš jų - moterims, vienas trečdalis - vyrams. Visame pasaulyje augantis piktybinių odos navikų ir kataraktų skaičius rodo, kad neatsargūs žaidimai su saule brangiai kainuoja ir pačiam sunkia liga susirgusiam asmeniui, ir visuomenei.

Įrodyta, kad saulės skleidžiami ultravioletiniai (UV) spinduliai yra odos piktybinių navikų rizikos veiksnys, primena Sveikatos apsaugos ministerijos Visuomenės sveikatos departamento specialistai. Užtenka skausmingai nudegti vieną kartą per kelis metus, kad bent dvigubai padidėtų melanomos rizika. Veikiama UV spindulių odą plonėja, sausėja, formuojasi raukšlės, šlakai, randasi pigmentinės dėmės. UV spinduliai taip pat gali sukelti kataraktą.

 Kokie žmonės turėtų vengti saulės spindulių?

Saulės spindulių pertekliaus turėtų vengti visi, tačiau išskiriamos žmonių grupės, kurie turėtų itin pasisaugoti tiesioginių saulės spindulių. Ypač atsargūs turi būti - I-II odos tipą turintys asmenys, žmonės, ant kurių kūnų yra daug apgamų, anksčiau nudegę nuo saulės. Vaikų ir paauglių apsaugai nuo UV spindulių taip pat reikia skirti daug dėmesio, nes šios amžiaus grupės itin jautrios žalingam UV spindulių poveikiui, o nudegimai nuo UV spindulių vaikystėje didina odos vėžio ir kataraktos riziką vyresniame amžiuje, taip pat slopina imuninę sistemą.

Saugantis nuo UV spindulių ypatingų priemonių nereikia. Svarbiausia žinoti pagrindines taisykles:

Vengti saulės jos piko valandomis: 11-15 val. Lietuvoje saulė akyviausia gegužės - rugsėjo mėnesiais.

Nešioti kepures, akinius nuo saulės bei apsauginę aprangą. Kuo daugiau odos uždengia rūbai, tuo geriau. Tačiau drėgnų drabužių ypač medvilninių apsauga smarkiai sumažėja. Drėgni medvilniniai marškinėliai, lyginant su sausais, suteikia tik pusę apsaugos.

Skrybėlės ypač gerai apsaugo veidą, kaklą ir galvą nuo UV spindulių poveikio.
Akiniai turi gerai saugoti tiek nuo UVB, tiek nuo UVA spindulių.
Be tinkamos apsaugos negalima palikti vaikų saulėje. Vaikai ir paaugliai itin jautrūs UV spindulių poveikiui.

Būnant lauke tiesioginių saulės spindulių poveikyje, rekomenduojama neuždengtas kūno vietas pasitepti apsaugine kosmetikos priemone nuo saulės (kremai, losjonai).

Labai svarbu apsaugines kosmetikos priemones nuo saulės naudoti tinkamai.

Pagrindinės kosmetikos priemonių nuo saulės naudojimo taisyklės:

Dermatologai rekomenduoja apsauginiais kremais pasitepti 15-30 min. prieš išeinant į atvirą saulę. Kremą tepti reikia ant švarios, sausos odos ir lengvai įtrinti. Jei norite geresnės apsaugos, pakartotinai pasitepkite apsaugos priemonę nuo saulės ir išėję iš patalpos.

Apsauginės priemonės nuo saulės dozė: ji apskaičiuojama atsižvelgiant į kremu tepamo odos paviršiaus plotą. Specialistų sutarta, kad dozė yra 2 mg/cm2. Taigi visam kūno paviršiui ištepti reikia apie 30 ml kremo. Vidutinio kūno sudėjimo žmogui, reikėtų panaudoti 35 g kremo (toks kiekis prilygsta 6 pilniems arbatiniams šaukšteliams). Tyrimais yra nustatyta, kad dauguma vartotojų neteisingai dozuoja apsauginius kremus, todėl atitinkamai SPF (Sun protection factor) tepasiekiama 20-50% apsaugos.

Ko negalima pamiršti naudojant apsaugines kosmetikos priemones nuo saulės? 

Netinkamai naudojant kremus, galima gauti dideles ultravioletinių spindulių dozes. Todėl rekomenduojama teptis kremu kas dvi valandas. O jei maudotės, gausiai prakaituojate, apsauginio kremo veikimo laikas sutrumpės trečdaliu. Todėl būtina pakartotinai teptis kremą po prausimosi, maudynių ar nusišluosčius kūną rankšluosčiu. Teptis apsaugos priemonėmis reikėtų prieš naudojant makiažo priemones, apsaugos priemones nuo vabzdžių ir kt.

Ką reiktų žinoti renkantis apsauginę kosmetikos priemonę nuo saulės?

Apsaugos nuo saulės faktorius (SPF) naudojamas produkto apsaugos nuo saulės nudegimų, t. y. daugiausia nuo UVB spindulių, veiksmingumo lygiui apibrėžti. Nuo saulės poveikio apsaugančių gaminių veiksmingumas, kuris nurodomas etiketėse, turėtų būti priskirtas tokioms kategorijoms: „mažas“ - iki 10 SPF, „vidutinis“ - 10 - 20 SPF, „aukštas“ - 25 - 35 SPF, ir „labai aukštas“ - 40 - 50 SPF. 
Svarbu žinoti, kad didesnis nei 50 SPF neužtikrina didesnės normalios odos apsaugos nuo saulės nudegimų ir UVB spindulių. Jei priemonė naudojama teisingai, vidutinės apsaugos kategorijos SPF (pvz.: SPF 15, 20 arba 25) pakanka normaliai odai apsaugoti nuo saulės nudegimų. Aukštesnės apsaugos kategorijos SPF reikalingas tik tuomet, kai naudojamas nepakankamas priemonės kiekis.
Kiekviena kategorija turėtų atitikti standartinį apsaugos laipsnį nuo UVB ir UVA spinduliuotės, tačiau taip būna ne visuomet. Priemonės, žymimos SPF, saugo nuo odos nudegimą sukeliančių UVB spindulių, bet nebūtinai saugo nuo odos vėžio riziką didinančios ir odos senėjimą spartinančios UVA spinduliuotės. Nuo UVA spindulių apsaugančios priemonės turi būti paženklintos specialiu ženklu, kuriame yra raidės UVA.

Vartotojams būtina žinoti, kad apsaugos nuo saulės priemonės negali visiškai apsaugoti nuo UV spindulių ir gali būti tik viena iš papildomų apsauginių priemonių nuo saulės. Visos apsaugos nuo saulės priemonės, net ir ženklinamos užrašais „100 % apsauga nuo saulės“ arba „visiška apsauga“, praleidžia tam tikrą UV spindulių kiekį.

Parengta pagal: www.laikas.lt